Muziejų inovacijos su VR, AR ir MR
Nežinomų istorinių realijų tyrinėjimas muziejuose naudojant VR, AR ir MR
Įsibėgėjant technologiniam vystymuisi, muziejai tampa ne tik istorijos atspindžiu, bet ir kūrybiškomis technologijų laboratorijomis. Virtualiosios realybės, papildytos realybės ir mišriosios realybės įrankiai atveria naujas galimybes lankytojams, įsitraukiant į to meto aplinką, tyrinėjant kultūra ir tampant istorinių įvykių dalyviais. Virtualios, papildytos ir mišriosios realybės įrankiai didžiuosiuose, lankomiausiuose pasaulio muziejuose, itin dažnai pasitaikanti praktika. Šis straipsnis – tarsi bilietas į muziejų pasaulį, kuriame išmaniosios VR, AR ir MR technologijos tampa praeities veidrodžiu.
Ši technologija sukuria visapusiškai virtualią aplinką, kurioje vartotojas gali sąveikauti su skaitmeniniais objektais ir scenarijais, imituojančiais realaus pasaulio sąlygas arba visiškai fantastinę, fikcinę aplinką. VR įrenginiai sukurti taip, jog naudotojas atsiribotų nuo realaus jį supančio pasaulio. Pagrindinius VR įrenginius apima specialūs akiniai, judesio sekimo jutikliai ir garso elementai.
Papildyta realybė leidžia išlaikyti ryšį su realiu pasauliu, papildant aplinką skaitmeniniais objektais. Tokiu būdu užtikrinama naudotojo patirtis neprarandant sąlyčio su realia jį supančia aplinka. AR patirčiai gali būti naudojami tokie įrenginiai, kaip išmanieji telefonai, planšetės ir kt.. Įrenginio sistemoje įdiegtos programos ir įrenginyje esančios kameros pagalba, aplinka papildoma virtualiais elementais.
Mišrioje realybėje skaitmeniniai ir realaus pasaulio objektai egzistuoja kartu ir gali sąveikauti vienas su kitu realiu laiku. Tai technologija, kuri suteikia vartotojui galimybę bendrauti su abiem pasauliais vienu metu. Mišrioje realybėje vartotojai sąveikauja ir manipuliuoja tiek fizinius, tiek virtualius daiktus, naudojant naujos kartos jutimo ir vaizdo technologijas. MR sujungia geriausias AR ir VR savybes, nes realaus pasaulio vaizdą fiksuoja kelios kameros ir jutikliai, o vėliau, visa tai projektuojama ekrane, esančiame priešais vartotojo akis. MR reikalingi akiniai arba tokie įrenginiai, kaip „Microsoft HoloLens“, „HTC Vive“ arba „Magic Leap“, kurie suteikia galimybę ir toliau matyti realųjį pasaulį.
Kiekviena iš šių technologijų turi savo stipriąsias puses ir taikymo sritis, praturtindamos įvairias veiklas, įskaitant ir edukaciją.
VR. Pasitelkiant virtualios realybės akinius, lankytojai gali būti supažindinami su muziejuje esančiais eksponatais nepaliekant tam skirtos muziejaus zonos. VR technologija leidžia integruoti gido pasakojimus apie matomas muziejaus erdves ar eksponatus, tokiu būdu užtikrinant turinio kokybę.
AR: Naudojantis mobiliaisiais įrenginiais, lankytojai gali išvysti skaitmeninius vaizdus ar papildančią informaciją, šalia kiekvieno, muziejuje esančio eksponato. AR leidžia „atgaivinti“ eksponatus ir pristatyti muziejų interaktyvia ir įtraukiančia forma.
MR: Lankytojai, naudodami mišrios realybės technologiją, gali simuliuoti senovės laikus, tuo pat metu sąveikaujant ir su realiu pasauliu. Tokiu būdu užtikrinama, jog eksponatų istorijos bus itin įdomios ir patrauklios muziejaus lankytojams.
MR: Įdiegus mišriosios realybės sprendimus, eksponatai gali tapti interaktyviais, reaguojančias į lankytojų judesius, tuo pat metu pristatydami savo istoriją.
AR: Mobiliųjų įrenginių programos gali papildyti eksponatus su pridėta informacija, istoriniais kontekstais ar interaktyviais elementais. Lankytojai gali lengvai susipažinti su pateikiama informacija, nukreipiant savo kameras į eksponatus.
VR: Vartotojai gali naudoti virtualios realybės akinius, kad gautų išplėstinę informaciją apie eksponatus ir jų kilmę.
VR: Muziejai gali naudoti virtualios realybės technologiją, norėdami pristatyti pažeistus archeologinius radinius, virtualiai restauruojant trūkstamą eksponato dalį.
VR/AR/MR: Edukacinių programų arba mokymo modulių taikymas muziejuose, pasitelkiant virtualius elementus, leistų užtikrinti didesnį auditorijos įsitraukimą mokantis istoriją, meno stilius ar kitas mokslo temas.
Šios technologijos suteikia galimybę kurti dinamiškas ir interaktyvias muziejaus patirtis, pritraukiant platesnę auditoriją ir sudarant galimybę lankytojams giliau suprasti ir įsitraukti į istorijos bei meno pažinimą.
Hiustono gamtos mokslų muziejus pasitelkdamas virtualios realybės platformą Birdly, savo lankytojams pasiūlė kelionę laiku. Galimybė keliauti į priešistorinį laikotarpį ir skristi kartu su plėšriais paukščiais, išvysti dinozaurus ir tyrinėti to meto aplinką, padėjo sukurti išskirtinę muziejaus lankytojų patirtį.
„Luvro“ muziejus, parodos „Mona Lisa: už stiklo“ metu, pristatė pirmąją VR patirtį, kurioje lankytojai galėjo susipažinti su naujausiais moksliniais tyrimais apie Da Vinčio tapybos technikas bei procesus. Pasitelkdami VR technologijas, „Luvro“ muziejus pristatė vieną žymiausių meno kūrinių, interaktyviu būdu. Virtualios vizualizacijos padėjo „atgaivinti“ kūrinyje vaizduojamą Mona Lisą, užtikrinant išskirtines lankytojų patirtis.
Siekiant paskatinti emocinį lankytojų įsitraukimą, Klivlando menų muziejus pristatė „Art Lens“ parodą, kurios metu kiekvienas galėjo pabendrauti su meno šedevrais. AR technologijos užtikrino lankytojų sąlytį su realiu ir virtualiu pasauliu, susipažįstant su parodoje esančiais kūriniais. Muziejaus įrenginiuose įdiegtos lietimui jautrios sistemos, gestus atpažįstančios projekcijos ir kitos AR technologijos, užtikrino nepamirštamą Klivlando menų muziejaus lankytojų patirtį.
Austrijos nacionalinė biblioteka vykdydama ekskursiją po Valstybės rūmus, pasitelkė papildytos realybės technologijas, siekiant užtikrinti aktyvų lankytojų įsitraukimą. Ekskursiją, skirtą šeimoms, papildė AR elementai – trys šmaikštūs knygnešiai, kurie ekskursijos metu patiria nuotykius šešiose Valstybės rūmų salėse. Lankytojai planšečių dėka gali sekti trijų personažų kelionę ir susipažinti su juos supančia aplinka.
Niujorko „Intrepid“ jūrų, oro ir kosmoso muziejuje, buvo pristatyta pirmosios pasaulyje afroamerikietės moters, keliavusios į kosmosą, holograma. Instaliacijoje dr. Mae Jemison pasakoja apie savo ir kitų moterų, dalyvavusių kosmoso programoje, karjerą. Lankytojai, dėvėdami mišrios realybės akinius Microsoft Holo Lens, gali klausytis Jemison pasakojimo ir stebėti ją vaikščiojančią po ekspozicijos erdvę.
NASA astronautės Mae Jemison holograma „Intrepid“ jūrų, oro ir kosmoso muziejuje, Niujorke, 2018 m.
Paryžiuje, „Reljefo žemėlapių“ istorijos ir pramonės muziejus panaudojo MR technologiją, siekiant pristatyti XVII a. Prancūzijos inovacijų, istorijos ir kultūros ikoną – Mon Sen Mišelio reljefinį žemėlapį. Muziejaus lankytojai gali stebėti retą artefaktą 3D perspektyva, išskirtiniu būdu susipažinti su istoriniu objektu mišrios realybės technologijų pagalba.
Jeigu norite sužinoti daugiau apie VR, AR ir MR taikymo galimybes muziejuose ar kitose švietimo įstaigose, Indeform Interactive komanda pasiruošusi atsakyti į visus kilusius klausimus. Susisiekime!
VR, AR ir MR – kas tai?
Virtuali realybė (angl. virtual reality (VR)), papildyta realybė (angl. augmented reality (AR)) ir mišrioji realybė (angl. mixed reality (MR)) yra technologijos, kurios suteikia lankytojams skirtingas interaktyvias patirtis su realiu ir/ar virtualiu pasauliu. Šios technologijos naudoja skirtingus būdus, kaip integruoti virtualius elementus į realų pasaulį arba sukurti visapusiškai virtualią aplinką. Žemiau pateikti tikslūs kiekvienos technologijos apibrėžimai:- Virtuali realybė
Ši technologija sukuria visapusiškai virtualią aplinką, kurioje vartotojas gali sąveikauti su skaitmeniniais objektais ir scenarijais, imituojančiais realaus pasaulio sąlygas arba visiškai fantastinę, fikcinę aplinką. VR įrenginiai sukurti taip, jog naudotojas atsiribotų nuo realaus jį supančio pasaulio. Pagrindinius VR įrenginius apima specialūs akiniai, judesio sekimo jutikliai ir garso elementai.
- Papildyta realybė
Papildyta realybė leidžia išlaikyti ryšį su realiu pasauliu, papildant aplinką skaitmeniniais objektais. Tokiu būdu užtikrinama naudotojo patirtis neprarandant sąlyčio su realia jį supančia aplinka. AR patirčiai gali būti naudojami tokie įrenginiai, kaip išmanieji telefonai, planšetės ir kt.. Įrenginio sistemoje įdiegtos programos ir įrenginyje esančios kameros pagalba, aplinka papildoma virtualiais elementais.
- Mišri realybė
Mišrioje realybėje skaitmeniniai ir realaus pasaulio objektai egzistuoja kartu ir gali sąveikauti vienas su kitu realiu laiku. Tai technologija, kuri suteikia vartotojui galimybę bendrauti su abiem pasauliais vienu metu. Mišrioje realybėje vartotojai sąveikauja ir manipuliuoja tiek fizinius, tiek virtualius daiktus, naudojant naujos kartos jutimo ir vaizdo technologijas. MR sujungia geriausias AR ir VR savybes, nes realaus pasaulio vaizdą fiksuoja kelios kameros ir jutikliai, o vėliau, visa tai projektuojama ekrane, esančiame priešais vartotojo akis. MR reikalingi akiniai arba tokie įrenginiai, kaip „Microsoft HoloLens“, „HTC Vive“ arba „Magic Leap“, kurie suteikia galimybę ir toliau matyti realųjį pasaulį.
Kiekviena iš šių technologijų turi savo stipriąsias puses ir taikymo sritis, praturtindamos įvairias veiklas, įskaitant ir edukaciją.
Šių technologijų taikymo galimybės muziejuose
Virtuali, papildyta ir mišri realybė gali padėti praturtinti muziejų patirtį ir pritraukti platesnę auditoriją. Interaktyvios muziejaus ekspozicijos skatina didesnį visų kartų atstovų įsitraukimą, įskaitant ir jaunuosius tyrinėtojus. Galimybė ne tik matyti, bet ir tiesiogiai sąveikauti su muziejuje esančiais eksponatais, prisideda prie geresnės lankytojų patirties. Žemiau pateikiame kelis pavyzdžius, kaip virtualios, papildytos ir mišrios realybės technologijos gali būti taikomos muziejuose:- Virtualios ekskursijos
VR. Pasitelkiant virtualios realybės akinius, lankytojai gali būti supažindinami su muziejuje esančiais eksponatais nepaliekant tam skirtos muziejaus zonos. VR technologija leidžia integruoti gido pasakojimus apie matomas muziejaus erdves ar eksponatus, tokiu būdu užtikrinant turinio kokybę.
AR: Naudojantis mobiliaisiais įrenginiais, lankytojai gali išvysti skaitmeninius vaizdus ar papildančią informaciją, šalia kiekvieno, muziejuje esančio eksponato. AR leidžia „atgaivinti“ eksponatus ir pristatyti muziejų interaktyvia ir įtraukiančia forma.
MR: Lankytojai, naudodami mišrios realybės technologiją, gali simuliuoti senovės laikus, tuo pat metu sąveikaujant ir su realiu pasauliu. Tokiu būdu užtikrinama, jog eksponatų istorijos bus itin įdomios ir patrauklios muziejaus lankytojams.
- Interaktyvūs muziejų eksponatai
MR: Įdiegus mišriosios realybės sprendimus, eksponatai gali tapti interaktyviais, reaguojančias į lankytojų judesius, tuo pat metu pristatydami savo istoriją.
- Enhanced information provision
AR: Mobiliųjų įrenginių programos gali papildyti eksponatus su pridėta informacija, istoriniais kontekstais ar interaktyviais elementais. Lankytojai gali lengvai susipažinti su pateikiama informacija, nukreipiant savo kameras į eksponatus.
VR: Vartotojai gali naudoti virtualios realybės akinius, kad gautų išplėstinę informaciją apie eksponatus ir jų kilmę.
- Simuliacijos ir restauravimas
VR: Muziejai gali naudoti virtualios realybės technologiją, norėdami pristatyti pažeistus archeologinius radinius, virtualiai restauruojant trūkstamą eksponato dalį.
- Edukacija ir mokymas
VR/AR/MR: Edukacinių programų arba mokymo modulių taikymas muziejuose, pasitelkiant virtualius elementus, leistų užtikrinti didesnį auditorijos įsitraukimą mokantis istoriją, meno stilius ar kitas mokslo temas.
Šios technologijos suteikia galimybę kurti dinamiškas ir interaktyvias muziejaus patirtis, pritraukiant platesnę auditoriją ir sudarant galimybę lankytojams giliau suprasti ir įsitraukti į istorijos bei meno pažinimą.
Kaip didieji pasaulio muziejai pasitelkia VR, AR ir MR?
Šios technologijos plačiai taikomos ir garsiausiuose pasaulio muziejuose. Žemiau pateikiame kelis pavyzdžius, kaip muziejai, pasitelkdami VR, AR ir MR praturtino savo parodas ir ekspozicijas.- Virtualios realybės technologijos
Hiustono gamtos mokslų muziejus pasitelkdamas virtualios realybės platformą Birdly, savo lankytojams pasiūlė kelionę laiku. Galimybė keliauti į priešistorinį laikotarpį ir skristi kartu su plėšriais paukščiais, išvysti dinozaurus ir tyrinėti to meto aplinką, padėjo sukurti išskirtinę muziejaus lankytojų patirtį.
„Luvro“ muziejus, parodos „Mona Lisa: už stiklo“ metu, pristatė pirmąją VR patirtį, kurioje lankytojai galėjo susipažinti su naujausiais moksliniais tyrimais apie Da Vinčio tapybos technikas bei procesus. Pasitelkdami VR technologijas, „Luvro“ muziejus pristatė vieną žymiausių meno kūrinių, interaktyviu būdu. Virtualios vizualizacijos padėjo „atgaivinti“ kūrinyje vaizduojamą Mona Lisą, užtikrinant išskirtines lankytojų patirtis.
- Papildytos realybės technologijos
Siekiant paskatinti emocinį lankytojų įsitraukimą, Klivlando menų muziejus pristatė „Art Lens“ parodą, kurios metu kiekvienas galėjo pabendrauti su meno šedevrais. AR technologijos užtikrino lankytojų sąlytį su realiu ir virtualiu pasauliu, susipažįstant su parodoje esančiais kūriniais. Muziejaus įrenginiuose įdiegtos lietimui jautrios sistemos, gestus atpažįstančios projekcijos ir kitos AR technologijos, užtikrino nepamirštamą Klivlando menų muziejaus lankytojų patirtį.
Austrijos nacionalinė biblioteka vykdydama ekskursiją po Valstybės rūmus, pasitelkė papildytos realybės technologijas, siekiant užtikrinti aktyvų lankytojų įsitraukimą. Ekskursiją, skirtą šeimoms, papildė AR elementai – trys šmaikštūs knygnešiai, kurie ekskursijos metu patiria nuotykius šešiose Valstybės rūmų salėse. Lankytojai planšečių dėka gali sekti trijų personažų kelionę ir susipažinti su juos supančia aplinka.
- Mišrios realybės technologijos
Niujorko „Intrepid“ jūrų, oro ir kosmoso muziejuje, buvo pristatyta pirmosios pasaulyje afroamerikietės moters, keliavusios į kosmosą, holograma. Instaliacijoje dr. Mae Jemison pasakoja apie savo ir kitų moterų, dalyvavusių kosmoso programoje, karjerą. Lankytojai, dėvėdami mišrios realybės akinius Microsoft Holo Lens, gali klausytis Jemison pasakojimo ir stebėti ją vaikščiojančią po ekspozicijos erdvę.
NASA astronautės Mae Jemison holograma „Intrepid“ jūrų, oro ir kosmoso muziejuje, Niujorke, 2018 m.Paryžiuje, „Reljefo žemėlapių“ istorijos ir pramonės muziejus panaudojo MR technologiją, siekiant pristatyti XVII a. Prancūzijos inovacijų, istorijos ir kultūros ikoną – Mon Sen Mišelio reljefinį žemėlapį. Muziejaus lankytojai gali stebėti retą artefaktą 3D perspektyva, išskirtiniu būdu susipažinti su istoriniu objektu mišrios realybės technologijų pagalba.
Final Words
Technologinė plėtra skatina prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos, o tokių technologijų kaip virtuali, papildyta bei mišri realybė naudojimas, padeda užtikrinti sklandžius skaitmenizacijos procesus ir švietimo įstaigose. Virtualus pasaulis tampa svarbus ne tik dėl galimybės užtikrinti išskirtines žmonių patirtis, bet ir didinti visuomenės informuotumą svarbiomis temomis. Naujausios technologijos vis dažniau pasitelkiamos muziejuose globaliu mastu, siekiant edukuoti, sudominti ir paskatinti visų kartų atstovus aktyviai dalyvauti švietimo procesuose.Jeigu norite sužinoti daugiau apie VR, AR ir MR taikymo galimybes muziejuose ar kitose švietimo įstaigose, Indeform Interactive komanda pasiruošusi atsakyti į visus kilusius klausimus. Susisiekime!